BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Praktikos pradžia: apie sąlygas sparnų auginimui

Sekmadienis, liepos 9, 2017

Kai nori skrist, bet neturi sparnų - turi juos užsiaugint.

Važiavom į nežinią. Kaip atrodys gyvenamoji vieta, gal tilps tik lova ir spintelė, kokia bus ligoninė, ar eis kažką suprast, ar visus ateinančius 5 mėnėsius valgysiu vienas bulves su kopūstais, nes mėsai sakau ne. Iš esmės, buvom pasiruošę blogiausiam. Gal taip ir geriau - nes po to džiugina kiekvienas malonus atradimas. :)

Įvažiuojam į išsvajotą Vokietiją. Galvojam ženklą gražų, didelį pamatysim, o priešaky tik A2 kelias, spūstys, spūstys, autobane - kelio darbai. Lyja, pila it iš kibiro. O baisiausia, kad apsistojame Bielefielde - 300 tūkst. gyventojų, multikultūrinis, pats negražiausias, netvarkingiausias man matytas miestas. Kaip supratau, ir be padoraus senamiesčio. Pirmas įspūdis nekoks, jau tyliai mintyse galvoju, į kurį čia motyvacinį eit Lietuvoje.

Šiandien jau kiek daugiau nei savaitė, kaip esu svetimoje, bet gražioje žemėje. Gražus miestelis - senamiestis, gamta, kalnai. Sakėm, kad čia patiktų gyventi ir dirbti… :)

Kaip atrodo famulanto (praktikanto)/ PJ (praktisches jahr) studento diena? Keliuos 06:15. Staigiai susiruošiu ir 06:45 pajudame link ligoninės, kuri yra už 1,3 km. 5 mėnėsių praktiką pradėjau Skubioje pagalboje - Ortopedijoje. Rytais, 07:30 būna pasitarimas. Per 2 dienas asistavau 5 operacijose. Vilkėjau kostiumą, apsaugantį nuo rentgeno spindulių, nes operacijos buvo vykdomos rentgeno kontrolėje. Juokavau, kad per tas 5 dienas pamačiau tiek ortopedijos, kiek per visą Traumų modulį Lietuvoje - ne :D (kiek pamenu, sėdėdavome toje auditorijoje ir klausydavom dažniausiai rezidentų vedamų paskaitų; operacinis modulis, bet operacijos pagal modulio reikalavimus, matytos nei vienos). Išmokau siūti - gydytojas, kuris vedėsi mane į operacinę visad duodavo paskutinį darbą atlikti man. Pirmos operacijos metu buvo gėda, nes per silnai mazgus užrišau, tai prasiskyrė oda ir prasidėjo kraujavimas. Persiuvo pats. Galvojau, daugiau nesives, nemokys, bet vokiečiai kažkokie labai didaktiški, supratingi. Vėl vedėsi, vėl siuvau, stengiaus surišt gerai tą mazgą ir pavyko. Vidinis pasitenkinimas. Mačiau, kaip balionėliu pučia ir daro vietos slankstelyje cementui. Kaip stato varžtus. Kaip keičia klubo sąnarį. Kaip formuoja gipsą.

Dažniausiai tenka eit į iškvietimus, pagrindinis skundas - skausmas. Assistentarzt (rezidento atitikmuo) atlieka pirminę apžiūrą, fizinį ištyrimą. Kas labiausiai patiko - bendravimo stilius. Su kiekvienu pacientu pasisveikina paspausdami ranką. Prisistato ir dar mane pristato: Medizinstudentin Java/Eva Zakalaaaausk-iaite aus Litauen. Paklausę pagrindinius klausimus, platokai paaiškina kas, kaip, kodėl - ir matai, žmogus supranta, kas su juo čia atsitiko. Grįžtama į punktą, skundai, apžiūros duomenys surašomi elektroninėje sistemoje (nėra 100lapių ligos istorijų :D) Toje pačioje sistemoje paskiriami tyrimai, į tą pačią sistemą ne už ilgo pareina CT, Ro nuotraukos, labaratorinių tyrimų atsakymai. Grįžus pas pacientą, nupasakojama tolesnė gydymo taktika ir rekomendacijos. Po fizinio ištyrimo gydytojas klausia manęs: kokius tyrimus darysi? Kaip manai, kurios šaknelės pažeistos? Teko prisimint užmirštą atsekimą palei dermatomus. Laisvu metu iš matomų istorijų renkuosi nežinomus terminus ir juos verčiuosi.

Kitas dienas buvau stacionare - vizitavom pacientus: žaizdų perrišimas, dezinfekcija. Ar daug darbo? Mano Assistentarzt valgyt pusryčių ir pietų neina, atsineša buterbrodus, kuriuos sukapoja per keletą minučių vertindamas nuotraukas.

Draugui Mariui pratika prasidėjo Nefrologijos skyriuje. Keliasi dar anskčiau, kad 06:30 būtų jau skyriuje - mokosi imti kraują. Pacientų amžiaus vidurkis - apie 80 metų, rankos „guminės”, venos „vaikščiojančios” - iššūkis paimt kraują ir seselėms, tačiau būtinybė vokiečių gydytojams. Kas žaviausia, tai jog po nesėkmingų bandymų niekas ant Tavęs nešaukia, nepyksta, o tik skatina dar ir dar bandyt. Ir pradeda pavykti. Galvojom, kiek iš viso kraujo ėmimų reikia atlikti, kad pavyktų visi iš eilės. Paskyrė ligonį, sakydami, kad Tavo ligonis, apsiklausk, paskirsk tyrimus, surašyk istorijoje. Atlikdamas ultragarsinį tyrimą, inkstus rado iškart, tačiau cistą užfiksavo mažesnę, nei kad Chefarzt. Smagu būti mokomiems.

Kartą per savaitę vyksta paskaitos praktikantams. Nemačiau vokiečio gydytojo, kuris skaitytų skaidres. Viską pasakojo. Nežinau kodėl, bet priminė chirurgo Enzino stilių. Įdomus, čia įprastas reiškinys - geros paskaitos įvertinimas barbenimu į stalą.

Pirmą kartą susitikus, praktikantams išdalinti segtuvai, kuriuose info apie miestą, nuomą, valgį. Pamatėme galimybę atlikti kalbos kursus - klinikos organizuojamus, būtent paruošiamuosius „Mündliche Prüfung”. 12 užsiėmimų po 3 akademines valandas, kaina 198 eur. Nusprendėme su Mylimuoju, kad tikrai verta investuoti, atitinkamai 2 valandų kaina - 11,1 eur asmeniui, tai labai jau panašiai kaip Kaune. Nueinam užsirašyt, klausiam, kada čia mokėt. Sako, mokestis tik svetimiems, iš kitų klinikų, o saviems - nemokamai. Ooooookei, dar viena maloni staigmena mums. Paskutinį trečiandienį buvom 7 lietuviai ir 2 sirai. Daugiau apie kalbą ir susikalbėjimą - kitose rašliavose.

Turime maisto korteles, kuriuose surašyta kiekviena mėnesio diena ir F (Frühstück), M (Mitagsessen), A (Abendsessen). Atėjus prie kasos, darbuotoja tiesiog nubraukia atitinkamą raidelę. Tokių kortelių turiu ateinantiems 5 mėnėsiams. Tai valgių grubiai tiek: 3*31 d. t.y. 93 * 5 mėnėsiai t.y. 465. 07:00 pusryčiaujame ligoninės kavinėje. Dienos pradžiai maistas lengvesnis. Saldžios bandelės, su vištienos, sūrio, špinatų įdarais, virti kiaušiniai, pelėsinis sūris, vokiški „buterbrodai” - su daug bulkos, sviesto, mėsos, sūrio. Pasirinktina kava/kakava iš aparato.

Pietums yra 3 pagrindiniai patiekalai (mėsa/žuvis), vienas iš jų - vegetariškas (pvz., bulvių suktinukai su ožkos sūriu, daržovių roletai, pasta). Vegetariško maisto galimybė - šventė man, iškart šimtai pliusų valgiaraščio sudarytojams…:) Su ryžiais, su mažytėm bulvytėm, bulvių koše? Padažo reikia? Nereikia? Kiek nori, prisidedi daržovių, salotų. Galima pasiimt kavos ar vanilės skonio pudingo su vaisiais.

Vakarienei - tas pats, kas pietums, tik jau apsitarnauji pats švediško stalo prinicipu. Galimybė maistą išsinešti - pakiša maisto davinio dėžutę po tokiu aparatu, kur sandariai užklijuoja, prispaudžia permatomą plėvelę.

Kiekvienas gavome po kambarį, bet su Mylimuoju vieną kambarį paskyrėm konspektams, spausdintuvui, knygoms, o kitą - sau. Klinikos darbuotojų bendrabutis iš lauko pusės atrodo neypatingai, balkone ant turėklų auga medžiai arba žolės. Kambariai erdvūs, spinta senoviška, kėdės senoviškas, bet kiekvienam kambariui turim atskirus, neseniai įrengtus dušą ir virtuvėlę. Apačioje naujos MIELE skalbimo mašinos, 50 eur centų vienas skalbimas. Segtuve matėme lapą, kuriame parašytas nuomos mokestis - 330 eur. Jau lengvai išsigandom, bet sekančiame lape parašyta, kad klinika mums viską išnuomoja. Beje, dar didelis minusas - nėra interneto, jį įves mums asmeniškai po trijų savaičių, kainuos apie 17 eur/mėn.

Mums suteiktos geriausios, palankiausios sąlygos sparnų, apie kuriuos šnekėjau pradžioje, auginimui. Gauname Erasmus stipendiją, nemokamą skanų maistą ir gyvenamąją vietą. Tad dabar turiu didelį norą bei jaučiu pareigą ir atsakomybę prieš tuos didaktiškus Assistenarzt, visus kitus Arzt, kliniką, vokiečius - išmokti jų kalbą. Juk gyvenime niekas šiaip sau nevyksta. Jei jie duoda - nori kažką ir gauti.

Auf Wiedersehen :)

Patiko (3)

Rodyk draugams

Comments are closed.